"Naujienos"

„Dramokratija“ - jau ketvirtus metus iš eilės vyksiantis pjesių skaitymo festivalis. Specialiai propagandos temai sukurti tekstai bus pristatyti pavasarį, tačiau organizatoriai dalyvius rašyti ir tobulinti savo idėjas su profesionaliais dramaturgais pakvietė jau rugsėjį. Pirmosios kūrybinės dirbtuvės su viešnia iš Vokietijos - dramaturge Theresia Walser įvyko rugsėjo 25-29 dienomis. Po šių savaitę trukusių užsiėmimų dalyviai grynina idėjas bei istorijas, kurias nori papasakoti savo tekstais.

Daug dalyvių, užsiregistravusių į festivalį, pirmą kartą artimai susiduria su rašymu, tačiau teigiamai vertina laboratorijos, demokratiško rašymo bei bendradarbiavimo kultūros teatre principus. Gintarė Ilginytė teigia, kad dirbtuvės padėjo geriau suprasti propagandos temą bei pagerinti rašymo įgūdžius. Antrą kartą „Dramokratijoje“ dalyvaujantis aktorius Justas Tertelis džiaugiasi įgyta patirtimi bei dalinasi pamąstymais: „Man propaganda yra labai didelis daugiasluoksnis reiškinys, tačiau aš suvedu jį į žodį - melas. Propoganda yra sąmoningas melavimas siekant naudos arba pakenkti.“

Temos aktualumą atspindi ir pastaruoju metu kultūros pasaulyje nuskambėjusios situacijos, kuomet menininkas neišleidžiamas iš šalies. Su tuo susidūrė ir festivalio organizatoriai – kviestą rusų dramaturgą Michailą Ugarovą teko pakeisti jo rekomenduotu, taip pat turtinga patirtimi pasižyminčiu dramaturgu Michailu Durnenkovu. Svečio iš Rusijos kūrybinės dirbtuvės vyks spalio 20-24 dienomis Gėtės institute Vilniuje.

Michailą Durnenkovą galima vadinti drąsiu, šiuolaikišku bei daugialypiu kūrėju, kurio pjesėms būdingas juodasis humoras. Dramaturgas yra dirbęs M. Ugarovo su žmona Jelena Gremina įkurtame nekomerciniame, nevalstybiniame teatre „Teatr.doc“. Autorius taip pat domisi klasika – yra sukūręs F. Dostojevskio „Lošėjų“ versiją, kurioje vaizduojamos negailestingame lošimo pasaulyje gyvenančios lošiančios, pinigų viliojimu užsiimančios, geriančios, beiskeikiančios, neištikimos dainuojančios ir šokančios moterys, kurios niekada neatsiprašinėja.

2014 metais Durnenkovas dalyvavo proteste prieš Rusijos armijos pajėgų įvedimą į Krymą ir buvo už tai buvo suimtas. M. Ugarovas po to juokavo, kad greitai „Teatr.doc“ nebus nė vieno žmogaus, kuris nebūtų teistas. Pats Durnenkovas, paleistas po keleto valandų sakė: „Man viskas gerai, aš keliauju namo. Bus ką papasakoti sūnui. Aš galvojau – aš menininkas, iš principo, aš turėčiau dainuoti. Bet istorija ir laikmetis paruošė mane varno vaidmeniui. Viskas, ką galiu daryti – spygauti. Šiuo laikotarpiu nėra jokio kito meno, tik cypavimas. Ir tam tikra prasme, lyginant su neegzistuojančiais išpuoselėtais sodais, kuriuos galėtume auginti, tai be galo liūdna.”

Prieš tai, dešimtmečio pradžioje, prasidėjus Rusijos verslininkų bei opozicijos atstovų areštams, Durnenkovas prisiminė jaunystėje skaitęs A. Solženicyno, V. Šalamovo ir A. Siniavskio knygas ir nuolat savęs klausęs kaip pats elgtųsi panašioje situacijoje. ,,Ir štai, pries mūsų akis ši šalis tampa ta šalimi, apie kurią skaičiau knygose ir tas klausimas, kurį sau užduodavau jaunystėje, su laiku tampa vis aktualesnis,”- dalinosi dramaturgas.

Michailo Durnenkovo pjesės statomos ne tik Rusijoje, bet ir Europoje: Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Baltarusijoje ir kitose šalyse. 2016m. režisierė Yana Ross pastatė dramaturgo pjesę „Ežeras“, kuri buvo rodoma „Sirenų“ festivalio metu. Autorius apdovanotas ne viename festivalyje ir dirbtuvėse. Beveik du dešimtmečius rašantis menininkas yra išbandęs įvairias profesijas, tokias kaip santechniko, inžinieriaus, televizijos žurnalisto. Tai jam padeda kurti skirtingus veikėjus – nuo paties Stanislavskio pjesėje „Aš netikiu“ iki keliautojų šiaurės ašigaliu kūrinyje „Žemės pakraštyje“.

Viena įdomiausių jo pjesių „Karas dar neprasidėjo“ („The war has not yet started“) – tai siurreali juodoji komedija. Ji atskleidžia, kad karas iš tiesų dažnai vyksta visai arti – mūsų namuose, gatvėse, širdyse. Dvylikoje modernių istorijų apie karą Ukrainoje, kuris lyg ir vyksta, bet oficialiai nėra prasidėjęs, Durnenkovas analizuoja baimes ir keistumus, su kuriais mes susiduriame kasdieniniame gyvenime – seksualinius žaidimus, ką reiktų daryti su senstančiais tėvais, su meluojančiais politikais, įtampa oro uostuose, meluojančiais žurnalistais, kaip atrasti tą „vienintelį“. Savo pjesėje autorius klausia „Kodėl bijai pasaulinio karo, jeigu dar nekovojai savojo?“

„Dramokratijos“ festivalio dalyvių laukia kūrybinės dirbtuvės ne tik su M. Durnenkovu. Gruodžio 4-8 dienomis dirbtuvių lektorės estafetę perims lietuvių poetė, prozininkė, dramaturgė bei festivalio iniciatorė Gabrielė Labanauskaitė.

Visas festivalio naujienas galite sekti puslapyje dramokratija.lt bei Facebook ir Instagram paskyrose.

Festivalio remėjai - Vokietijos ambasada, Geothe institutas.

Festivalio partneriai - LMTA, LMTA SA, Teatro sąjunga.